DIZAINAS IR VYSTIMAS

Alessandros Benetatos

Kartais klausausi Fabrizio de Andre :„Anime Salve, In direzione ostinata e contraria, La buona novella.“

Ir imu šypsotis, sutardamas, kad gyvenimas toks turtingas, vaizduotės kupinas, įvairus, jog jo neįmanoma sutalpinti į vieną, statišką mintį, o juo labiau į pasenusius elgesio modelius. Viskas kinta, tai vienintelė tikrovė, kartu su tuo, kad kiekvienas iš mūsų kviečiamas būti kažkuo geru, savo unikalumu.

Todėl aš renkuosi prisidėti prie kaitos savo asmeniniu „giliuko“ indėliu, kaip sakytų James Hillman.

Nuo 1996 metų užsiimu meditacija ir žmogaus galimybių ugdymu. Supratau, kad įdomu suteikti erdvės kūrybai, įžeminti ir įgyvendinti sumanymus. Kiek būdų yra atkreipti dėmesį ir sąmoningumą į kūrybinį procesą? Man tai įdomus iššūkis – derinti asmeninį žydėjimą su konkrečiu rezultatu, evoliuciniu sumanymų kūrimu. Man tai reiškia, pirmiausia, atsižvelgti į nuolatines ir nenutrūkstamas ryšius tarp aspektų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nesusiję, bet iš tiesų yra giliai susiję. Jei aš sieksiu išnaudoti save, savo išteklius, išnaudodamas žemę, žmones, koks bus rezultatas? Tikriausiai kuklus, bent jau pelno prasme, kaip rodo šiandienos visuomenė.

Bet koks aš būsiu, remdamasis pasenusiu, smurtiniu, nuosmukio linkusiu sistema? Ką ir ypač KAIP aš kuriu?

Todėl renkuosi ne tik mąstymo būdą, bet ir konkrečius veiksmus, kurie eina būtent „užsispyrusiu ir priešingu keliu“, linkę gerbti brandos laiką, kūrimo laiką, žmonių gyvenimo kokybę. Man patinka kurti tai, kas išlieka per laiką, kas nėra prievartos auka, bet sukuria prasmę, tęstinumą, vertę. Visų pirma – žmogiškąją.

Taip gimsta Adimos kūriniai, sukurti gyvai.

Iš aistros, iš sąmoningumo, iš įsipareigojimo.

Kaip sakė William James „Elkis taip, tarsi tai, ką darai, būtų svarbu. Daryk tai“