Mikio fotelis, sukurtas Kristinos Morozzi

Turinas pagerbė Studio 65 penkiasdešimt metų veiklos 2016–2017 metais parodoje GAM; „Il Mercante di Nuvole“, kuratoriavo Marija Kristina Didero.

Tarp ryškiausių radikalaus sezono kūrinių, kurių atstovas yra Studio 65, negalėjo pritrūkti Mikio fotelis su apvaliais kontūrais, aptrauktas audiniu su didelėmis taškelėmis, juodai baltas, sukurtas šiai progai milžinišku dydžiu, beveik idealus jų dizaino požiūrio manifestas. Studio 65 įkurtas Turine 1965 metais grupės architektų, susibūrusių aplink Franko Audrito asmenybę, kovoti su buržuaziniu konformizmu, atnešant laisvės ir ironijos gaivą baldų pasauliui. Studio 65, vietoje to, kad semtųsi įkvėpimo iš Bauhauzo, savo kultūrinius ir vaizdinius šaltinius randa amerikietiškoje pop meno srovėje bei fantastikos ir komiksų pasaulyje. Nenuostabu, kad Mikio fotelis yra jų projektų sąraše, kurio pavadinimas atskleidžia kultūrinius šaltinius. Archetipas, į kurį jis kreipiasi, yra klasikinis fotelis, didelis ir svetingas, panašus į Poltrona Frau Fumoir. Tačiau Mikio forma sąmoningai apvali, o jos apvalumą pabrėžia didelis taškuotas apmušalas.

Tokiu būdu pakeistas, jis praranda išdidumą ir tampa žaismingo miestelio sėdyne, naujo Studio 65 dizaino požiūrio idealus manifestas: ne tik funkcionalios formos, bet ir žaismingos bei pasakojančios, nes, kaip teigia Frankas Audrito, „architektas yra magas, gebantis pažadinti vaikų entuziazmą“. Mikis turi apvalias ir sąmoningai perdėtas formas, kad pažymėtų naują dizaino istoriją, taip tapdamas šiuolaikiniu simboliu: „Gebėjimas įsivaizduoti ir paversti baldų elementus mūsų laikų simboliais kyla iš giliai nepagarbios, revoliucingos ir ikonoklastiškos prigimties, kuri jau daugiau nei pusę amžiaus būdinga Studio 65 veiklai“, rašo Marija Kristina Didero.